šiuri

„Šiuri“ – tai šnekamojoje kalboje vartojamas įvardis, reiškiantis tą patį, ką „šitas“ arba „šis“, bet dažnai su papildomu atstumo arba paniekos atspalviu. Gali būti naudojamas nurodant objektą, vietą ar situaciją, kuri yra arti kalbančiojo, bet kalbėtojas nori pabrėžti jos nepageidaujamumą, menkumą arba nerimtą pobūdį.

Pavyzdžiai:
1. Nurodant objektą:
„Pažiūrėk į šiurį daiktą – visai subyrėjęs!“
(Vietoj „šitą daiktą“ – su neigiamu atspalviu.)

2. Nurodant situaciją:
„Kaip išsikapstyti iš šiurios bėdos?“
(Pabrėžiama nemaloni situacija.)

3. Su panieka:
„Kas per šiuri knyga? Net skaityti neįdomu.“
(Pateikiamas neigiamas vertinimas.)

Pastaba:
Dažniausiai vartojamas žemaičių ar rytų aukštaičių tarmėse, taip pat šnekamojoje kalboje. Standartinėje lietuvių kalboje rečiau sutinkamas.

Įrašas
Paaiškinimas	„Šiuri“ – tai šnekamojoje kalboje vartojamas įvardis, reiškiantis tą patį, ką „šitas“ arba „šis“, bet dažnai su papildomu atstumo arba paniekos atspalviu. Gali būti naudojamas nurodant objektą, vietą ar situaciją, kuri yra arti kalbančiojo, bet kalbėtojas nori pabrėžti jos nepageidaujamumą, menkumą arba nerimtą pobūdį. Pavyzdžiai: 1. Nurodant objektą: „Pažiūrėk į šiurį daiktą – visai subyrėjęs!“ (Vietoj „šitą daiktą“ – su neigiamu atspalviu.) 2. Nurodant situaciją: „Kaip išsikapstyti iš šiurios bėdos?“ (Pabrėžiama nemaloni situacija.) 3. Su panieka: „Kas per šiuri knyga? Net skaityti neįdomu.“ (Pateikiamas neigiamas vertinimas.) Pastaba: Dažniausiai vartojamas žemaičių ar rytų aukštaičių tarmėse, taip pat šnekamojoje kalboje. Standartinėje lietuvių kalboje rečiau sutinkamas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.