Stebuklingystė – tai savybė būti stebuklingu, magišku, paslaptingu arba neįtikėtinu; magiška atmosfera ar stebuklingas pojūtis.
Pavyzdžiai:
1. Pasakojime: „Miškas atrodė pilnas stebuklingystės – tarp medžių švietė paslaptingi gaubliukai.“
2. Aprašyme: „Kalnakasyje žiemą atsiranda stebuklingystė, kai snaigės tyliai krenta ant užšalusio ežero.“
3. Perkeltine prasme: „Jų susitikimas turėjo tą stebuklingystę, lyg būtų iš pasakos.“
Trumpai: tai magiška, stebuklinga aura ar savybė, dažnai vartojama apibūdinti pasakas, gamtos reiškinius ar ypatingas akimirkas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.