Statinyčia – tai retas, kūrybinis žodis, reiškiantis stovėjimo vietą, stovėjimo būseną arba statinį, nejudantį dalyką. Kilęs iš šaknies „stat-“ (plg. stovėti, statyti).
Pavyzdžiai:
1. Mėnulio statinyčia – vaizdinys, kai mėnulis atrodo sustojęs danguje.
2. Laiko statinyčia – metafora užstrigusiam, nejudančiam laikui.
3. Jo mintys įšalo statinyčioje – apibūdinimas sustingusių, nejudrių minčių.
Vartojamas daugiausia poezijoje ar meninėje prosoje, siekiant pabrėžti nejudrumą, sustojimą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.