„Slunkiškas“ – kilęs iš žodžio slunkė (šliūža, šliūžynė). Reiškia slėnį, daubą, griovą ar netvarkingą, užpelkėjusią vietą. Dažnai vartojama perkeltine prasme apibūdinti netvarką, sumaištį, chaotišką situaciją ar erdvę.
Pavyzdžiai:
1. Tas kiemas – tikras slunkiškas! (netvarkinga, apleista vieta)
2. Po audros gatvė virto slunkišku. (išvirtęs į griovą/pelkę)
3. Jo galva – visiškas slunkiškas. (sumišęs mintys, netvarka galvoje)
4. Slunkiške užkliuvęs automobilis. (įstrigęs dauboje/šlapynėje)
Trumpai:
Fizinė prasmė – dauba, šliūža, pelkėta vieta; perkeltinė – netvarka, sumaištis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.