„Dauba“ – gili, dažniausiai vingiuota daubė ar slėnis, dažnai su upeliu ar griovu. Tai žemės paviršio įduba, erozijos suformuota vietovė.
Pavyzdžiai:
1. Kaimą nuo miško skiria gili dauba.
2. Po lietaus dauba pavirto į purvyną.
3. Senovėje daubose žmonės slėpdavosi nuo priešų.
Sinonimai: tarpeklis, klonis, griova, slėnis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.