Daubė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis gilus, stačiaslaitis daubą ar tarpeklį, dažnai su upeliu ar griovu dugne.
Pavyzdžiai:
1. Gamtoje: „Miško gilumoje slypi gili daubė, kurioje teka upelis.“
2. Perkeltine prasme (retai): „Jo prisiminimai – tai tarsi tamsi emocinė daubė.“
Trumpai: Daubė – gilus, stačiaslaitis tarpeklys gamtoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.