slėgsnė

Slėgsnė – tai kalbos dalis, nurodanti daiktavardžio skaičių, lytį, linksnį arba asmenį, bet netaikoma pati savaime (pvz., negali būti pagrindiniu sakinyje). Ji papildo ir konkretizuoja kitus žodžius.

Pavyzdžiai:
1. Įvardžio slėgsnė:
Jis patys atėjo. („patys“ – slėgsnė, nurodo daugiskaitą ir vyriškąją giminę, priklauso įvardžiui „jis“).
2. Būdvardžio slėgsnė:
Graži sutemę naktis. („sutemę“ – slėgsnė, nurodo moteriškąją giminę ir vienaskaitą, priklauso būdvardžiui „graži“).
3. Dalyvio slėgsnė:
Mylėtas vaikas žaidė. („vaikas“ – slėgsnė, nurodo vienaskaitą ir vyriškąją giminę, priklauso dalyviui „mylėtas“).

Trumpai: Slėgsnė – priklausomas žodis, kuris derinasi su pagrindiniu žodžiu gramatiškai (linksniu, skaičiumi, gimine) ir jį papildo.

Įrašas
Paaiškinimas	Slėgsnė – tai kalbos dalis, nurodanti daiktavardžio skaičių, lytį, linksnį arba asmenį, bet netaikoma pati savaime (pvz., negali būti pagrindiniu sakinyje). Ji papildo ir konkretizuoja kitus žodžius. Pavyzdžiai: 1. Įvardžio slėgsnė: Jis patys atėjo. („patys“ – slėgsnė, nurodo daugiskaitą ir vyriškąją giminę, priklauso įvardžiui „jis“). 2. Būdvardžio slėgsnė: Graži sutemę naktis. („sutemę“ – slėgsnė, nurodo moteriškąją giminę ir vienaskaitą, priklauso būdvardžiui „graži“). 3. Dalyvio slėgsnė: Mylėtas vaikas žaidė. („vaikas“ – slėgsnė, nurodo vienaskaitą ir vyriškąją giminę, priklauso dalyviui „mylėtas“). Trumpai: Slėgsnė – priklausomas žodis, kuris derinasi su pagrindiniu žodžiu gramatiškai (linksniu, skaičiumi, gimine) ir jį papildo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.