įvardžiui
Įvardis – tai kalbos dalis, vartojama vietoj daiktavardžio arba jo kartu su juo, nurodant asmenį, daiktą, savybę ar kiekį, bet konkrečiai jų neįvardijant.
Pagrindinės reikšmės su pavyzdžiais:
1. Asmeniniai įvardžiai – nurodo asmenis:
Aš, tu, jis, ji, mes, jūs, jie.
Pvz.: Jis atėjo anksti.
2. Savybiniai įvardžiai – rodo priklausymą:
Mano, tavo, jo, jos, mūsų, jūsų, jų.
Pvz.: Tai jos knyga.
3. Rodomieji įvardžiai – nurodo daiktus/asmones pagal atstumą:
Šis, tas, anas.
Pvz.: Šis namas yra gražus.
4. Klausiamieji įvardžiai – naudojami klausimams:
Kas, koks, kuris, kieno.
Pvz.: Kas tai padarė?
5. Nežymimieji įvardžiai – nurodo neapibrėžtumą:
Kažkas, kažkoks, kiekvienas, bet kuris.
Pvz.: Kažkas paskambino.
6. Santykiniai įvardžiai – jungia šalutinį sakinį:
Kuris, koks, kad.
Pvz.: Knyga, kurią skaitai, yra įdomi.
7. Grįžtamasis įvardis – rodo veiksmo atgalį į veikėją:
Sau, savęs.
Pvz.: Jis pasirūpino savimi.
Trumpai: Įvardžiai leidžia vengti kartojimo, nurodyti ar paklausti apie dalykus neįvardijant jų tiesiogiai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.