skubinus

skubinùs, -ì. skubinas:

1.
skubiniaĩ. Gavau skubiniaĩ važiuoti pri daktaro. Jis turi skubiniaĩ parvažiuoti – jau seniai išvažiavo.

2. Skubiniõs kalbos žmogus, kurs skubiniai kalba.
skubiniaĩ. Skubiniaĩ įbėgusi užvalgo i leka [į darbą]. [Bičių motina] atsisukusi tujau vėl grįžta ir skubiniai į aulį lenda.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'skubinus' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>skubinùs, </b>-ì. skubinas: <br/>1. <br/><b>skubiniaĩ</b></b>. Gavau skubiniaĩ važiuoti pri daktaro. Jis turi skubiniaĩ parvažiuoti – jau seniai išvažiavo. <br/>2. Skubiniõs kalbos žmogus, kurs skubiniai kalba. <br/><b>skubiniaĩ</b></b>. Skubiniaĩ įbėgusi užvalgo i leka [į darbą]. [Bičių motina] atsisukusi tujau vėl grįžta ir skubiniai į aulį lenda.