aplinkybė

aplinkyb|ė
1. paprastai dgs. sąlyga, veikianti ar lemianti padėtį: Susidėjus aplinkybėms, turėjau grįžti anksčiau. Veiksime pagal aplinkybes.
2. gram. antrininkė sakinio dalis, žyminti veiksmo vietą, laiką ir kt.:
Skiriame vietos, laiko, būdo, priežasties ir kt. aplinkybes.
3. teis. koks nors veiksnys, turintis poveikio nusikaltimo pobūdžiui: Kaltę lengvinanti aplinkybė.



Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'aplinkybe' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2019 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis