Skrundžiukas – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis nedidelį, dažniausiai apskritą daiktą ar smulkmeną. Jis gali būti vartojamas ir kaip švelnus, mielas pavadinimas mažam vaikui ar gyvūnui.
Pavyzdžiai:
1. "Kur dėjai tuos raktelius? Vieni maži skrundžiukai."
2. "Pažiūrėk į tą šuniuką – visas toks skrundžiukas!"
3. "Dėžutėje laikau visokius skrundžiukus: sagutes, kabliukus."
Trumpai: tai mažas daiktas/gyvūnas/vaikas, dažnai su švelniu ar šmaikščiu atspalviu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.