Skendė – tai lietuviškas terminas, reiškiantis ploną, ilgą, dažniausiai medinį ar metalinį strypą/ryšulį, naudojamą:
1. Statybose – kaip laikinoji atrama, tvirtinimo elementas.
Pvz.: „Sienai sutvirtinti naudojo kelias skendes.“
2. Žvejyboje – kaip virvelės ritė arba plona žūklės lazdelė.
Pvz.: „Žvejys suvyniojo valą ant skendės.“
3. Tarmėse – gali reikšti liekną, aukštą žmogų (metaforiškai).
Pvz.: „Jis išaugo kaip skendė – plonas ir aukštas.“
Trumpai: Skendė – ilgas plonas strypas (statyba/žvejyba) arba liekno žmogaus palyginimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.