siūbčiojimas

Siūbčiojimas – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis silpną, netaisyklingą siūbavimą (svyravimą, kriokimą), dažnai dėl išsekimo, apsvaigimo, ligos.

Pavyzdžiai:
1. Po maratono siūbčiojo, vos laikėsi ant kojų.
2. Karštis buvo toks, kad siūbčiojo prieš akis.
3. Vaistas sukėlė galvos svaigimą – viskas siūbčiojo.

Trumpai: Silpnumo ar svaigimo sukeltas netvirtas judėjimas / pojūtis.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'siubciojimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Siūbčiojimas – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis silpną, netaisyklingą siūbavimą (svyravimą, kriokimą), dažnai dėl išsekimo, apsvaigimo, ligos. Pavyzdžiai: 1. Po maratono siūbčiojo, vos laikėsi ant kojų. 2. Karštis buvo toks, kad siūbčiojo prieš akis. 3. Vaistas sukėlė galvos svaigimą – viskas siūbčiojo. Trumpai: Silpnumo ar svaigimo sukeltas netvirtas judėjimas / pojūtis.