Sanskritas – seniausia indoeuropiečių kalbų šeimos kalba, kilusi iš Indijos subkontinento. Laikoma šventąja hinduizmo, budizmo ir džainizmo kalba.
Pagrindinės reikšmės:
1. Klasikinė kalba – naudota religinėse ceremonijose, filosofijoje, moksle ir literatūroje.
2. Lietuvių kalbos protėvė – turi giminingų bruožų su lietuvių kalba (pvz., gramatika, žodžių šaknys).
3. Šventasis tekstų kalba – „Vedų“, „Upanišadų“, „Mahabharatos“ originalo kalba.
Pavyzdžiai:
- Žodžiai:
Devas (dievas) – liet. dievas
Viras (vyras) – liet. vyras
Agni (ugnis) – liet. ugnis
- Frazė:
„Om mani padme hum“ – budistų mantra sanskrito kalba.
- Sakinys:
„Satyam eva jayate“ („Tiesa vienada triumfuoja“) – Indijos herbo devizas.
Trumpai: Sanskritas – indoeuropiečių kalbų šaknis, turinti tiesioginį ryšį su lietuvių kalba ir Indijos kultūros paveldu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.