Ugnis – ugnies dievybė lietuvių mitologijoje, garbinta kaip šeimos židinio ir namų saugotoja.
Pagrindinės reikšmės:
1. Šventoji ugnis – nepriekaištingai švari, laikoma gyva būtybe.
2. Ryšys su žmonėmis – globoja šeimą, perduoda protėvių išmintį.
3. Tabu – į ją negalėjo spjauti, liesti geležiniu daiktu, užgesinti negerai.
Pavyzdžiai:
- Paprotys: Prieš naująsias ugnis buvo gesinama ir įkurtama nauja.
- Mitas: Ugnis laikyta Perkūno dukterimi arba paties Perkūno išraiška.
- Kalboje: Išlikę posakiai – „ugniui duoti“ (ištekėti), „ugniavietė“ (šventa vieta).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.