x
ištekė|ti, išteka, ištekėjo
1. išbėgti skysčiui: Vanduo ištekėjo iš kubilo.
2. turėti pradžią (apie upę): Šis upelis išteka iš ežero.
3. išeiti už vyro: ištekėjusi moteris. ištekėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.