Rubuilė – tai lietuvių liaudies dainų žanras, trumpas humoristinis ar satyrinis ketureilis, dažnai su itin paprasta (kartą primenančia) melodija. Dainuojamas greitai, pajuokos ar švelnios ironijos tonu.
Pagrindinės savybės:
Trumpumas (dažniausiai 4 eilutės).
Humoras, satyra, parodija.
Paprasta, kartojanti melodija.
Dažnos hiperbolės, neįtikėtini palyginimai.
Pavyzdžiai:
1. Tradicinis:
> Mergaitė miela, obuolių krito,
> Paklauskite mamytės, ar aš jūsų verta.
> Jei mamytė leis – būsiu laimingas,
> Jei mamytė neleis – būsiu liūdnas.
2. Humoristinis/satyrinis:
> Senis bobą mylėjo,
> Per kaminą žiūrėjo,
> Užkaito kaminai –
> Baigėsi meilė ta.
3. Šiuolaikinis variantas (parodija):
> Mano draugas Petras – didelis valgikas,
> Suvalgė tris blynus, dešrą ir kiauliką.
> Po to dar suķėdęs šaukė: "O kaip skanu!" –
> Tai toks jau mūsų Petras – visada alkanas.
Rubuilės buvo populiarios XX a. viduryje (ypač 5-ajame–7-ajame dešimtmečiuose), dažnos vaikų ir jaunimo stovyklose, pobūviuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.