raugaĩ.
1. raugas 2: Palieku pagrandą raugám. Nu jau, lėksiu kažin kur raugų̃ – kad kaimynystė [je]. Pievų žolė palyginti gerai silosuojasi ir be raugų ar kitų medžiagų, apsaugančių rūgimo eigą nuo žalingų nukrypimų.
2. raugas 3: Da visas alus neįrūgo, bet jau raugaĩ galima gerti.
3. skystis, kuriame rauginami kailiai, oda; kailiaraugiai: Iš dubų išėmė skūras, t. y. iš raugų̃. Čia geri raugaĩ buvo, del to tei [p] greit išrūgo kailiai. Raugūse berauginamos pakanktės supūna, dėl to stipresnės y [ra] suktinės, ne raugintinės pakanktės. Iš ąžuolo, taip pat ievų, eglių žievių gaunami natūralūs raugai, labai plačiai vartojami odų pramonėje. Vasarai alksnio raugūse, o rudeniuo eglių raugūse laiko kailį naginėms. Jo darbo kailiai tai, ligi suplyšta, raugaĩs smirda. Kailius išėmę, ráugus patvorin išvertė. Mes rūgstam rūgstam kaip tik rauguose. Išgėręs raugus [nuo kailių],
čigonas ilgai negalėjo atgauti kvapo.
4. raugas 10: Jis mažai teturia raugų̃.
5. viršutinė drevinio avilio dalis: Bitės raugúose. Išrūkiau bites iš raugų̃. Raugúose priviso skruzdėlių. avilio dalis, magazinas: Šiemet bitės prinešė pilnus raugus medaus.
káilio (šùns) raugaĩ negardi, bjauri rūgštis: Duona įrūgo kailio raugais. Kad nurūgo duona šunio raugais. Gira kailių raugais nurūgo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.