žir̃gti, -sta, -o. žìrgti. nepatogiai žergtis, kojas skėsti nepastovint: Ve kaip nesegtas arklys žir̃gsta ant ledo, kad slidu, ir strėnas sulaužys. Telyčia išbėgo iš tvarto, ant ledų tų sklysta, žir̃gsta – negali trivot.
išžir̃gti.
1. kojas išskėsti nepastovint, išsižergti: Karvė išžir̃go ant ledo. Nekaustytas arklys an ledo gali išžir̃gti. Tuom tarpu buvo labai slidus kelias. Kumelė išžir̃go, stimburį pastatė. Paslydo i išžir̃go. Ta mūsų Cėkė. nabagė ant ledo išžir̃go. Arklys pavargo, išžir̃go ir nė žingsnio toliau. Nevaryk šiandien karvių į lauką: visur paledyta – gali išžir̃gti. Jie. negalia per plyną ledą bėgti, tankiai išžir̃gsta ir išsisuka kojas. Ledo antviršiais b [e] eidama su klumpiais išžirgau aukšynelkoms. Išžir̃go ant ledo par šventą Joną, nusidūrė par Kalėdas į baravykų kotą. Išžir̃go kap karvė ant ledo. Išžirgo kaip ubagas ant ledo.
2. išsiskėsti, išsiklaipyti: Ve išžirgę pirštai kojų vaiko.
3. išklypti, susimesti, persikreipti: Lūšnelė išžirgusiomis sienomis, be langų. Trobesiai seni, skylėtais, šiaudiniais stogais, apleisti, dažnai išžirgusiomis sienomis. Klojimas apsamanojęs žaliom samanom, išžirgusiom paramstytom sienom. Tie patys išsižirgusiomis sienomis kaimai.
pražir̃gti. kojoms išsiskėsti nepastovint ar nepatogiai atsistojus.
sužir̃gti. susiklaipyti: Sužirgę rugiai, į šalis išrizgę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.