prakrikti
Prakrikti (skr. प्रकृति = prigimtis, pradinė būklė) – tai pagrindinė sąvoka indų filosofijoje, ypač sankhjos mokyme, reiškianti pirmapradę, nekintančią materiją arba gamtinę priežastinę galią, iš kurios išsivysto visata.
Pagrindinės reikšmės:
1. Pirminė materija – pasyvi, nemati substancija, iš kurios išsivysto materialusis pasaulis.
2. Priešprieša pūrušai – prakrikti (materija) ir pūruša (dvasia, sąmonė) yra dvi amžinos realybės.
3. Gamtos jėga – apima tris gunas (savybes): sattva (harmonija), radžas (veikla), tamas (inertija).
Pavyzdžiai:
- Filosofinis: Prakrikti – kaip neišreikštas pasaulio pagrindas, iš kurio išsivysto protas (manas), intelektas (budhi), individo tapatybė (ahamkara) ir 5 subtilieji bei 5 grubieji elementai.
- Religinis: Hinduizme prakrikti siejama su deive (pvz., Šakti, Durga) kaip kūrybinė visatos galia.
- Šiuolaikinis: Kartais vartojama apibūdinti gamtą arba esminę žmogaus ar daikto prigimtį.
Trumpai: Prakrikti – pirmapradė materija arba gamtos esmė, kuri, veikiama pūrušos (dvasios), sukuria regimąjį pasaulį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.