pragmatikas
Pragmatika – kalbotyros šaka, tirianti kalbos vartojimą konkrečiose situacijose, kontekste, atsižvelgiant į kalbančiųjų ketinimus, santykius ir pasaulio žinias. Ji analizuoja, kaip kontekstas keičia žodžių ar sakinių reikšmę.
Pagrindinės sąvokos:
- Kalbinis aktas – kalbos veiksmas (pvz., pažadas, įsakymas).
- Pokalbio principai – taisyklės, leidžiančios efektyviai bendrauti (pvz., būti informatyviam, aiškiam).
- Netiesioginė reikšmė – tai, ką norima pasakyti netiesiogiai (pvz., "Šalta čia" gali reikšti prašymą uždaryti langą).
Pavyzdžiai:
1. Ironija:
Po liūtų: "Puiki orėlė!" (reiškia priešingą – blogą orą).
2. Netiesioginis prašymas:
"Ar galėtum užsidaryti langą?" (formaliai klausimas, bet praktiškai – prašymas).
3. Prielaidos:
"Ar sustabdėsi prie parduotuvės?" (prielaida, kad adresatas buvo linkęs ten sustoti).
4. Deiktikai:
"Padėk čia" – "čia" reikšmė priklauso nuo konteksto (vieta rodama gestu arba aiški iš situacijos).
Santrauka: Pragmatika aiškina, kodėl sakome ne tik tai, ką sakome, ir kaip suprantame paslėptas reikšmes kasdienėje komunikacijoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.