Pragmatika – kalbotyros šaka, tirianti, kaip kontekstas ir ketinimai veikia kalbos reikšmę ir vartojimą. Ji analizuoja, kaip žmonės išreiškia ir supranta prasmę per kalbą praktiškame bendravime.
Pagrindinės sąvokos:
1. Kalbėjimo aktai – kalbos veiksmai (pvz., pažadas, įsakymas).
2. Pokalbio principai – taisyklės, leidžiančios suprasti netiesioginius teiginius.
3. Prezumpcijos – prielaidos, kurias kalba daro apie pasaulį.
4. Deiksis – žodžiai, kurių reikšmė priklauso nuo konteksto (pvz., „čia“, „dabar“).
Pavyzdžiai:
- Netiesioginis prašymas: „Ar galėtum užsidaryti langą?“ (formaliai klausimas, bet praktiškai – prašymas).
- Ironija: „Puikus oras!“ (lietaus dieną – reiškia priešingybę).
- Deiksis: „Padėk čia“ – „čia“ reikšmė aiški tik iš situacijos.
- Pokalbio taisyklės: Atsakant į klausimą „Ar nori kavos?“ sakoma „Aš nemiegu naktimis“ – tai netiesioginis atsakymas „taip“, remiantis kontekstu.
Santrauka: Pragmatika tiria, kaip kontekstas, ketinimai ir socialinės taisyklės formuoja kalbos prasmę realiame bendravime.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.