Pragmatika – tai kalbotyros šaka, tirianti, kaip žodžiai ir sakiniai vartojami konkrečiose situacijose, atsižvelgiant į kontekstą, kalbančiųjų ketinimus ir socialines taisykles. Ji analizuoja ne pažodinę kalbos reikšmę, o prasmę praktiniame vartojime.
Trumpai:
Pragmatika atsako į klausimą: „Ką kalba reiškia realiame gyvenime, o ne žodyno apibrėžimuose?“
Pavyzdžiai:
1. Ironija / sarkazmas
Sakoma: „Puiki dija!“ (lyja).
Pragmatinė reikšmė: Ne apie gerą orą, o apie nepasitenkinimą oru.
2. Netiesioginis prašymas
Sakoma: „Čia kiek šalta, ar ne?“ (kambaryje).
Pragmatinė reikšmė: Prašymas uždaryti langą ar įjungti šildymą, o ne temperatūros aptarimas.
3. Kontekstinis supratimas
Sakoma: „Jis vis dar mokykloje.“
Pragmatinė reikšmė: Gali reikšti, kad jis mokinys (jei kalbama apie vaiką) arba mokytojas (jei kalbama apie suaugusį), priklausomai nuo situacijos.
4. Politiškumas
Sakoma: „Ar galėtumėte šiek tiek nusišypsoti?“ (fotografo klausimas).
Pragmatinė reikšmė: Nurodymas elgtis tam tikru būdu, pateiktas kaip mandagus prašymas.
Esmė: Pragmatika padeda suprasti, kodėl tą patį sakinį skirtingose situacijose suprantame skirtingai, ir kaip per kalbą perteikiame daugiau, nei pasakome tiesiogiai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.