"Pliauškatainė" – tai lietuvių kalbos žargoninis arba šnekamosios kalbos žodis, reiškiantis ilgą, nuobodų kalbėjimą, plepėjimą ar moralizuojantį pamokslą. Dažnai vartojamas šiek tiek neigiamai arba juokais apibūdinti pernelyg išplėtotai kalbai.
Pavyzdžiai:
1. "Vėl klausiau jo pliauškatainės apie gyvenimo prasmę – užmigo pusė auditorijos."
2. "Nustok man skaityt tą pliauškatainę, tiesiog pasakyk, ką nori!"
3. "Susirinkime vadovas pradėjo pliauškatainę apie discipliną, nors visi skubėjo namo."
Sinonimai: plepynas, pamokslas, moralė, tuščias kalbėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.