Plašumas – tai savybė būti pernelyg išsamiu, per daug kalbant ar rašant, dažnai su nereikalingais pasikartojimais.
Pavyzdžiai:
1. Kalboje: Vietoj „Ateisiu rytoj“ sakoma „Aš, tiesą sakant, galvoju, kad tikriausiai ateisiu rytoj, jei niekas nenutiks“.
2. Rašte: Ataskaitoje vietoj trumpų faktų pateikiamas ilgas kontekstas ir nereikalingos detalės.
3. Mokyme: Mokytojas valandą aiškina tai, ką galima perteikti per 10 minučių.
Trumpai: Plašumas – perteklinis žodžių kiekis, trukdantis aiškumui.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.