pindžiukas

"Pindžiukas" – šnekamojoje kalboje vartojamas kaip švelnus ar juokingas įžeidimas, reiškiantis kvailą, nerangų, nevikrų žmogų (dažniausiai vyruką). Gali būti naudojamas ir švelniau – apie nepatogų, įkyrų asmenį.

Pavyzdžiai:
1. "Nesikabink prie visų – atrodai kaip pindžiukas!"
2. "Jis vėl pamiršo raktus – toks pindžiukas!"
3. "Nebūk pindžiukas, padėk man su kuprine."

Pastaba: Žodis yra emocionaliai nuspalvintas, dažnai vartojamas draugiškame kontekste ar pykčio išraiškai, bet ne grubus įžeidimas. Kilmė – greičiausiai iš žodžio "pindėti" (įkyriai trukdyti, nervinti).

Įrašas
Paaiškinimas	"Pindžiukas" – šnekamojoje kalboje vartojamas kaip švelnus ar juokingas įžeidimas, reiškiantis kvailą, nerangų, nevikrų žmogų (dažniausiai vyruką). Gali būti naudojamas ir švelniau – apie nepatogų, įkyrų asmenį. Pavyzdžiai: 1. "Nesikabink prie visų – atrodai kaip pindžiukas!" 2. "Jis vėl pamiršo raktus – toks pindžiukas!" 3. "Nebūk pindžiukas, padėk man su kuprine." Pastaba: Žodis yra emocionaliai nuspalvintas, dažnai vartojamas draugiškame kontekste ar pykčio išraiškai, bet ne grubus įžeidimas. Kilmė – greičiausiai iš žodžio "pindėti" (įkyriai trukdyti, nervinti).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.