Pelkiai – tai drėgnos, dažniausiai užžėlusios augalija vietovės, kuriose kaupiasi organinės medžiagos (durpės). Tai pereinamoji forma tarp sausumos ir vandens telkinio.
Pavyzdžiai:
1. Aukštapelkė – gaubta paviršiaus forma, maitinama kritulių vandeniu (pvz., Čepkelių pelkė Lietuvoje).
2. Žemapelkė – įdubusi, maitinama požeminio vandens (pvz., pelkė upės slėnyje).
3. Perėjamoji pelkė – turi abiejų tipų požymių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.