Žemapelkė – tai pelkės tipas, kurio vanduo ir dirvožemis yra neutralūs arba šarmingi, turintys daug mineralinių maisto medžiagų. Jos dažniausiai susidaro žemose vietovėse, pavyzdžiui, upių slėniuose ar ežerų pakrantėse.
Pagrindiniai požymiai:
- Drėgmę gauna iš požeminio vandens arba upių potvynių.
- Augalija įvairesnė (pvz., nendrės, meldai, įvairūs žolių ir krūmų augalai).
- Durpių sluoksnis skaidrėja lėčiau nei aukštapelkėse.
Pavyzdžiai Lietuvoje:
1. Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas – turi žemapelkių plotų.
2. Žuvinto biosferos rezervatas – pelkė susiformavusi ežero sąlygomis.
3. Kamanų rezervatas – miškinga žemapelkė su gausybe retų augalų.
Trumpai: žemapelkė – derlinga, mineralinėmis medžiagomis turtinga pelkė, būdinga žemumoms.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.