Pelkė – tai drėgnas, dažniausiai durpingas plotas, kuriame auga specifinė augalija (pvz., samanos, krūmai, kai kurie medžiai). Jos susidaro dėl perteklinio drėgmės ir lėto vandens nutekėjimo.
Pagrindinės rūšys:
1. Žemapelkė – maitinama požeminio vandens, turtinga mineralais.
2. Aukštapelkė – maitinama kritulių vandeniu, rūgšti, mažai mineralų.
3. Perėjimo pelkė – tarpinė forma tarp žemapelkės ir aukštapelkės.
Pavyzdžiai Lietuvoje:
- Čepkelių pelkė – didžiausia Lietuvoje, perėjimo ir aukštapelkės.
- Aukštumala – žemapelkė, saugoma rezervate.
- Tyrelis – dažnai vartojamas kaip pelkės sinonimas (pvz., „Žuvinto tyrelis“).
Svarba: Pelkės reguliuoja vandens balansą, saugo biologinę įvairovę ir kaupia anglies dioksidą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.