pavėzgurnojimas

Pavėzgurnojimas – tai neįprastas, kūrybinis lietuvių kalbos žodis, sudarytas iš priešdėlio pa- ir žodžio vėzgurnojimas (nuo vėzgurnti – „šnekėti be reikalo, plepėti“).
Reiškia šnekėjimą be reikalo, tuščią plepėjimą ar neįtikinamą kalbą, dažnai su atspalviu, kad kalbama apie ką nors nereikšmingą, absurdišką ar net juokingai pernelyg sudėtingai.

Pavyzdžiai:
1. Užteks to pavėzgurnojimo – imkis darbo!
2. Jo kalba – vienas tuščias pavėzgurnojimas.
3. Ką čia pavėzgurnoji apie filosofiją, kai reikia sprendžti paprastą klausimą?

Trumpai: Tai ironiškas, kritiškas apibūdinimas tuščiai, per daug sudėtingai ar absurdiškai kalbai.

Įrašas
Paaiškinimas	Pavėzgurnojimas – tai neįprastas, kūrybinis lietuvių kalbos žodis, sudarytas iš priešdėlio pa- ir žodžio vėzgurnojimas (nuo vėzgurnti – „šnekėti be reikalo, plepėti“). Reiškia šnekėjimą be reikalo, tuščią plepėjimą ar neįtikinamą kalbą, dažnai su atspalviu, kad kalbama apie ką nors nereikšmingą, absurdišką ar net juokingai pernelyg sudėtingai. Pavyzdžiai: 1. Užteks to pavėzgurnojimo – imkis darbo! 2. Jo kalba – vienas tuščias pavėzgurnojimas. 3. Ką čia pavėzgurnoji apie filosofiją, kai reikia sprendžti paprastą klausimą? Trumpai: Tai ironiškas, kritiškas apibūdinimas tuščiai, per daug sudėtingai ar absurdiškai kalbai.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.