šnekėti

šnekė|ti, šneka, šnekėjo
1. kalbėti: Vaikas jau šneka. Kam šnekėti, o tau tylėti. Šneka kaip kiaulė su žąsinu (folkloras). Ką čia bešnekėti! Šnekamoji kalba. sngr.: Šnekasi su manim lietuviškai.
2. prk.
čiulbėti: Pabudę paukščiai jau šneka. šnekėjimas šnekėjimasis šnekėtojas, šnekėtoja dkt.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'sneketi' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	šnekė\|ti, šneka, šnekėjo 1. kalbėti: Vaikas jau šneka. Kam šnekėti, o tau tylėti. Šneka kaip kiaulė su žąsinu (folkloras). Ką čia bešnekėti! Šnekamoji kalba. sngr.: Šnekasi su manim lietuviškai. 2. prk. čiulbėti: Pabudę paukščiai jau šneka. šnekėjimas šnekėjimasis šnekėtojas, šnekėtoja dkt.

šnekėti

#