vėzgurnojimas

Vėzgurnojimas – tai neformalus, šnekamosios kalbos žodis, reiškiantis ilgą, nuobodų, dažnai beprasmį kalbėjimą ar skundimąsi. Jis dažnai vartojamas apibūdinti žmogų, kuris monotoniškai ir įkyriai kalba apie tas pačias problemas ar smulkmenas.

Pavyzdžiai:
1. Senelis vėzgurnoja apie senus laikus kiekvieną susitikimą.
2. Nustok vėzgurnėti apie orą – tai nieko nekeičia.
3. Susirinkime metu jis vėzgurnojo valandą apie biuro procedūras.

Sinonimai: murkimas, niurzgimas, griozdėjimas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'vezgurnojimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Vėzgurnojimas – tai neformalus, šnekamosios kalbos žodis, reiškiantis ilgą, nuobodų, dažnai beprasmį kalbėjimą ar skundimąsi. Jis dažnai vartojamas apibūdinti žmogų, kuris monotoniškai ir įkyriai kalba apie tas pačias problemas ar smulkmenas. Pavyzdžiai: 1. Senelis vėzgurnoja apie senus laikus kiekvieną susitikimą. 2. Nustok vėzgurnėti apie orą – tai nieko nekeičia. 3. Susirinkime metu jis vėzgurnojo valandą apie biuro procedūras. Sinonimai: murkimas, niurzgimas, griozdėjimas.