Papeika – tai lietuviškas terminas, reiškiantis pastovų, nuolatinį pyktį, nepasitenkinimą, niurzgimą ar piktavališkumą. Dažnai vartojamas apibūdinti žmogų, kuris visur ir viskam randa trūkumų, skundžiasi ar elgiasi priešiškai.
Pavyzdžiai:
1. Senelis visiems buvo žinomas kaip didelis papeika – niekas niekada jo nepatenkino.
2. Nustok būti toks papeika ir pasidžiauk, kad bent šiltai!
3. Jos papeika darbe sukūrė nemalonią atmosferą.
Trumpai: papeika – nuolatinis niurzgimas, piktumas, piktavališka nuotaika.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.