pakartėjimas

Pakartėjimas – tai vieno ar kelių žodžių, sakinių ar idėjų sąmoningas kartojimas kalboje (retorikoje, poezijoje, prozoje), siekiant pabrėžti mintį, sukurti ritmą ar emocinį poveikį.

Pagrindiniai tipai su pavyzdžiais:
1. Anafora – kartojimas eilutės/sakinio pradžioje:
"Lietus lyja. Lietus murmėdamas kalba."
2. Epifora – kartojimas eilutės/sakinio pabaigoje:
"Norėjau laimės. Visi nori laimės."
3. Paliptota – gretimas to paties žodžio vartojimas skirtingose formose:
"Nauja naujiena girdėta."
4. Paregmė – žodžio/sakinio kartojimas iš karto:
"Bėk, bėk greičiau!"

Praktinis pavyzdys (poezijoje):
"Vėjas šukuojasi, vėjas šaukia,
Vėjas sapnuoja tamsią naktį." (anafora)

Trumpai: Pakartėjimas – stilistinė figūra, sustiprinanti išraišką per žodžių/sakinių kartojimą.

Įrašas
Paaiškinimas	Pakartėjimas – tai vieno ar kelių žodžių, sakinių ar idėjų sąmoningas kartojimas kalboje (retorikoje, poezijoje, prozoje), siekiant pabrėžti mintį, sukurti ritmą ar emocinį poveikį. Pagrindiniai tipai su pavyzdžiais: 1. Anafora – kartojimas eilutės/sakinio pradžioje: "Lietus lyja. Lietus murmėdamas kalba." 2. Epifora – kartojimas eilutės/sakinio pabaigoje: "Norėjau laimės. Visi nori laimės." 3. Paliptota – gretimas to paties žodžio vartojimas skirtingose formose: "Nauja naujiena girdėta." 4. Paregmė – žodžio/sakinio kartojimas iš karto: "Bėk, bėk greičiau!" Praktinis pavyzdys (poezijoje): "Vėjas šukuojasi, vėjas šaukia, Vėjas sapnuoja tamsią naktį." (anafora) Trumpai: Pakartėjimas – stilistinė figūra, sustiprinanti išraišką per žodžių/sakinių kartojimą.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.