nukaltinimas

Nukaltinimas – tai kalbėjimo būdas, kai kalbėtojas apsimeta kalbėti su pašnekovu, bet iš tikrųjų kalba su klausytojais arba su savimi, siekdamas pabrėžti mintį ar sukelti emocinį atsaką.

Pavyzdžiai:
1. Politinis kalbėjimas:
„Ar tu manai, žmonės, kad šis mūsų priešas yra teisus? Žinoma, ne!“
(Čia kalba nukreipta į publiką, nors formaliai – į „priešą“.)

2. Literatūroje (monologas):
„O dieve, ar aš dar kada nors pamiršiu tavo veidą?“
(Veikėjas kalba lyg su dievu, bet išreiškia savo vidinę būseną skaitytojui.)

3. Kasdienėje kalboje:
„Ar girdi, pasauli, ką aš tau pasakysiu? Aš nebeiškenčiu melo!“
(Kalba su „pasauliu“, norint pabrėžti jausmą.)

Trumpai: tai retorinė figūra, kuria kalba iš pašnekovo nukreipiama į trečiąją šalį arba į abstrakčią sąvoką, dažnai dėl dramatiškumo ar ironijos.

Įrašas
Paaiškinimas	Nukaltinimas – tai kalbėjimo būdas, kai kalbėtojas apsimeta kalbėti su pašnekovu, bet iš tikrųjų kalba su klausytojais arba su savimi, siekdamas pabrėžti mintį ar sukelti emocinį atsaką. Pavyzdžiai: 1. Politinis kalbėjimas: „Ar tu manai, žmonės, kad šis mūsų priešas yra teisus? Žinoma, ne!“ (Čia kalba nukreipta į publiką, nors formaliai – į „priešą“.) 2. Literatūroje (monologas): „O dieve, ar aš dar kada nors pamiršiu tavo veidą?“ (Veikėjas kalba lyg su dievu, bet išreiškia savo vidinę būseną skaitytojui.) 3. Kasdienėje kalboje: „Ar girdi, pasauli, ką aš tau pasakysiu? Aš nebeiškenčiu melo!“ (Kalba su „pasauliu“, norint pabrėžti jausmą.) Trumpai: tai retorinė figūra, kuria kalba iš pašnekovo nukreipiama į trečiąją šalį arba į abstrakčią sąvoką, dažnai dėl dramatiškumo ar ironijos.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.