Terminas „nomenklatūrinis“ kilęs iš rusų kalbos (номенклатурный) ir reiškia susijusį su privilegijuota valdančiąja arba vadovaujančia elite (dažniausiai komunistinėse ar biurokratinėse sistemose). Jis apima asmenis, pareigas ar mechanizmus, susijusius su valdžios struktūromis, kur pasirinkimas ir kontrolė vykdomi „iš viršaus“.
Pavyzdžiai:
1. Nomenklatūrinis darbuotojas – aukštas partinis ar valstybės tarnautojas, paskirtas ne pagal kompetenciją, o dėl lojalumo režimui.
2. Nomenklatūrinis postas – pareigos, į kurias skiria aukščiausieji valdžios organai (pvz., ministro pavaduotojas TSRS laikais).
3. Nomenklatūrinis kapitalizmas – ekonomika, kurioje buvę nomenklatūros atstovai perėmė turtą ir įtaką pereinant prie rinkos santykių (pvz., posovietinėse šalyse).
Trumpai: Tai sąvoka, apibūdinanti privilegijų ir kontrolės sistemą, grindžiamą politine padėtimi, o ne įgūdžiais ar demokratiniu principu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.