narikaulis

Narikaulis – tai neįprastas, retas žodis, reiškiantis žmogų, kuris mėgsta pasakoti neįtikėtinus, perdėtus ar išgalvotus pasakojimus (pvz., pasakas, anekdotus, neįtikėtinus istorijas). Jis artimas žodžiams pasakotojas, fantazierius, mėgėjas pasakoti nepaprastus dalykus.

Pavyzdžiai:
1. Senelis buvo tikras narikaulis – vakarais viską užmiršdavome, klausydami jo nuotykių.
2. Nenustok būti narikauliu – pasakok dar vieną istoriją apie jaunystę!
3. Tai narikaulio istorija – niekas negali tuo tikėti.

Sinonimai: pasakotojas, fantazierius, kalbikas, istorijų sekėjas.
Kilė: greičiausiai sudurtinis žodis iš narį („nosį“) + kaulyti („kalbėti“), nors etimologija nėra visiškai aiški.

Įrašas
Paaiškinimas	Narikaulis – tai neįprastas, retas žodis, reiškiantis žmogų, kuris mėgsta pasakoti neįtikėtinus, perdėtus ar išgalvotus pasakojimus (pvz., pasakas, anekdotus, neįtikėtinus istorijas). Jis artimas žodžiams pasakotojas, fantazierius, mėgėjas pasakoti nepaprastus dalykus. Pavyzdžiai: 1. Senelis buvo tikras narikaulis – vakarais viską užmiršdavome, klausydami jo nuotykių. 2. Nenustok būti narikauliu – pasakok dar vieną istoriją apie jaunystę! 3. Tai narikaulio istorija – niekas negali tuo tikėti. Sinonimai: pasakotojas, fantazierius, kalbikas, istorijų sekėjas. Kilė: greičiausiai sudurtinis žodis iš narį („nosį“) + kaulyti („kalbėti“), nors etimologija nėra visiškai aiški.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.