„Mindinys“ – tai mažybinė forma arba deminutyvas nuo žodžio „minda“ (šnek. „galva“). Vartojama šnekamojoje kalboje, dažnai su švelniu ar šaipiu atspalviu.
Pavyzdžiai:
1. „Nekrūsk savo mindinio per tas knygas!“ (nekankink galvos)
2. „Ką jis sau į mindinį įsidėjęs?“ (ką galvoja/svajoja)
3. „Toks mindinys mažas, o mintys didelės.“ (apie vaiką ar žmogų)
Trumpai: Mažybinė, dažnai švelni ar juokinga „galvytės“ formą atitinkanti šnekamoji kalba.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.