manin

„Manin“ – tai senovinis lietuvių kalbos žodis, reiškia mano (priklausymas). Vartotas kaip įvardžio „aš“ (mano) kilmininko forma.

Pavyzdžiai:
1. Tikrasis priklausymas:
Tai manin knyga. (Tai mano knyga.)
2. Dvasinis/abstraktus ryšys:
Manin tėvai čia gyveno. (Mano tėvai čia gyveno.)
3. Poetinis vartojimas:
Manin širdis skauda. (Mano širdis skauda.)

Pastaba: Šiuolaikinėje kalboje beveik nevartojamas, sutinkamas senuosiuose tekstuose, tautosakoje ar poezijoje.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'manin' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	„Manin“ – tai senovinis lietuvių kalbos žodis, reiškia mano (priklausymas). Vartotas kaip įvardžio „aš“ (mano) kilmininko forma. Pavyzdžiai: 1. Tikrasis priklausymas: Tai manin knyga. (Tai mano knyga.) 2. Dvasinis/abstraktus ryšys: Manin tėvai čia gyveno. (Mano tėvai čia gyveno.) 3. Poetinis vartojimas: Manin širdis skauda. (Mano širdis skauda.) Pastaba: Šiuolaikinėje kalboje beveik nevartojamas, sutinkamas senuosiuose tekstuose, tautosakoje ar poezijoje.