„Majoratinis“ (lot. majoratus – vyresniojo teisė) – tai paveldėjimo sistema, kurioje visas turtas (dažniausiai žemė ir titulas) perduodamas vienam paveldėtojui (paprastai vyriausiam sūnui), kad išlaikytų giminės turtą nesuskaldytą.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis: Europos didikų šeimose (pvz., Anglijoje, Lenkijoje) majoratas buvo naudojamas nuo viduramžių, kad bajorų dvarai nepasidalytų tarp visų vaikų.
2. Literatūroje: Jane Austen romanuose (pvz., „Puikybė ir prietaras“) majoratas aiškinamas kaip priežastis, kodėl moterys negalėdavo paveldėti turto – jis atitektų artimiausiam vyriškiam giminaičiui.
3. Šiuolaikinis variantas: Kai kurios monarchijos (pvz., Britanija) išlaikė majorato principą karališkojo titulo paveldėjimui – sostą įgauna vyriausias vaikas (nuo 2013 m. nepriklausomai nuo lyties).
Trumpai: Majoratinis – paveldėjimo taisyklė „visa vienam“, skirta išsaugoti turtą vientisą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.