majoratas
„Majoratos“ (iš ispanų k. mayorazgo) – paveldimo turto (dažniausiai žemės, pastatų) sistema, pagal kurią visas turtas perduodamas vyriausiam sūnui (arba artimiausiam vyriškiam giminaičiui), nepadalijant kitiems įpėdiniams. Tai buvo paplitę Europoje (ypač Ispanijoje, Portugalijoje) nuo viduramžių iki XIX a., siekiant išlaikyti giminės turtą vientisą.
Pavyzdžiai:
1. Ispanijos didikų šeimos – pvz., karininkas mirždamas palikdavo savo dvarą ir žemes tik vyriausiam sūnui, o jaunesnieji sūnūs turėjo ieškoti karjeros bažnyčioje ar kariuomenėje.
2. Literatūroje – Honorė de Balzako romane „Tėtis Goriot“ majorato sistema paminėta kaip priežastis, kodėl jaunesnieji broliai buvo versti kovoti dėl išlikimo.
3. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – panašus principas taikytas didikų šeimose, nors formalus majoratas nebuvo įteisintas kaip Vakarų Europoje.
Trumpai: Majoratas – paveldėjimo tvarka, kai turtą gauna tik vyriausias sūnus, siekiant išvengti turto skaldymo.
- Tarptautiniai žodžiai: televizija
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.