lupikis

Lupikis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis mažą, dažniausiai nepatogų ar prastos būklės butą, kambarį ar patalpą. Jis turi neigiamą atspalvį, nusakant erdvę kaip ankštą, apleistą, netvarkingą ar net tinkamą tik laikinam gyvenimui.

Pavyzdžiai:
1. Apsigyvenau sename miesto centre, bet ten tik mažas lupikis su vienu langu.
2. Kolega nuomoja lupikį užmiestyje – ten vos telpa lova ir stalas.
3. Po studijų teko gyventi lupikyje, kol susiradau normalų butą.

Sinonimai: skylė, užkampis, kamūkis, lūšna (šnek.).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'lupikis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Lupikis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis mažą, dažniausiai nepatogų ar prastos būklės butą, kambarį ar patalpą. Jis turi neigiamą atspalvį, nusakant erdvę kaip ankštą, apleistą, netvarkingą ar net tinkamą tik laikinam gyvenimui. Pavyzdžiai: 1. Apsigyvenau sename miesto centre, bet ten tik mažas lupikis su vienu langu. 2. Kolega nuomoja lupikį užmiestyje – ten vos telpa lova ir stalas. 3. Po studijų teko gyventi lupikyje, kol susiradau normalų butą. Sinonimai: skylė, užkampis, kamūkis, lūšna (šnek.).