Levitas (lot. levitas – „lengvumas“) – retorinė figūra, kai kalbėtojas tyčia sumenkina savo nuopelnus, argumentus ar žinias, siekdamas susilaukti priešingos reakcijos (pvz., pagyrimo, pagarbos) arba sušvelninti ginčą.
Pavyzdžiai:
1. Mokslininkas pristatyme: „Tai tik nedidelis mano indėlis į šią sritį, galbūt net nevertas dėmesio.“ (Tikimasi, kad klausytojai paneigs ir pabrėš svarbą.)
2. Rašytojas apie knygą: „Šis romanas – tik mano kukli pastanga.“ (Siekiant, kad skaitytojai pabrėžtų kūrinio vertę.)
3. Studentas diskusijoje: „Aš nesu ekspertas, bet manau, kad galima pažvelgti ir taip.“ (Norima išvengti agresyvios kritikos ar parodyti nuolankumą.)
Esmė: Priešingumo efektas – sumenkinimas skatina kitų žmonių pabrėžti kalbančiojo nuopelnus ar argumentus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.