Lėkštašaknis – tai plokščia, plati šaknis, dažniausiai neturinti pagrindinio šaknies stiebo, auganti lygiagrečiai žemės paviršiui (pvz., pušies, eglės).
Pavyzdžiai:
1. Pušys – turi paviršines lėkštašaknis, todėl jautrios dirvožemio sutankinimui.
2. Eglės – plokščios šaknys išsidėsčiusios netoli paviršiaus.
3. Kedras – plačiai išsiplečiančios lėkštašaknės, suteikiančios medžiui stabilumą.
Trumpai: tai plokščios, paviršinės šaknys, būdingos daugeliui spygliuočių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.