Langojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis ilgą, monotoninį kalbėjimą, neretai skundimąsi, verkšlenimą ar nuobodų pamokavimą. Dažnai vartojamas neigiama prasme, apibūdinant varginantį garsų ar kalbos srautą.
Pavyzdžiai:
1. Senelio langojimas apie senas laikas mus visus išvargino.
2. Nustok langoti, niekas nenori klausyti tų skundų!
3. Susirinkime vietoj diskusijos virto tuščiu langojimu.
Sinonimai: verkšlenimas, murmėjimas, skundimas, plepėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.