langóti, -ója (lango), -ójo (langė).
1. darant vingius, šen ir ten skraidyti, sklandyti, suptis ore: Gandras [lizde] klekina, sparnais pasisklaidydamas, gyniojasi nuo priešininkų, langojančių aplinkui. Kaip erelis išveda savo vaikus ir ant jų siūbuoja (skraido, lango), jis išplatinojo savo sparnus ir ėmė jį, ir nešiojo juos ant savo skralių (sparnų). Ir jis ejo ant Cherubo ir atlėkė, ir jis lekiojo (langė) ant plunksnų vėjo.
2. šen ir ten vaikščioti, stypinėti: Kam be reikalo langoji – sėdėk numie!
pasilangóti pasklandyti, darant vingius: Margi balandėliai, būriais pasilangodami, nuo stogo iki stogo skrajoja.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.