murmėjimas

murmė́jimas. →. murmėti:

1. Jį baugino vilkų staugimas ir meškų murmėjimas.

2. Troboje pasigirdo pritariamas murmėjimas, netrukus perėjęs į vientisą ūžimą. Ir didis murmėjimas buvo apie jį tarp žmonių.

3. Nė vienas valgis jam netiko – niekumet be murmėjimo pietų nepavalgė. Nesa jisai jūsų murmėjimą prieš poną girdėjo.

4. Upelis savo giesmę paverčia tyliu murmėjimu. Malūno ūžimas susiliedavo su ežero murmėjimu ir sudarydavo kažkokį svaiginantį gaudesį.

5. Tolimas rūstus patrankų murmėjimas diena po dienos darėsi vis aiškesnis.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>murmė́jimas</b>. →. murmėti: <br/>1. Jį baugino vilkų staugimas ir meškų murmėjimas. <br/>2. Troboje pasigirdo pritariamas murmėjimas, netrukus perėjęs į vientisą ūžimą. Ir didis murmėjimas buvo apie jį tarp žmonių. <br/>3. Nė vienas valgis jam netiko – niekumet be murmėjimo pietų nepavalgė. Nesa jisai jūsų murmėjimą prieš poną girdėjo. <br/>4. Upelis savo giesmę paverčia tyliu murmėjimu. Malūno ūžimas susiliedavo su ežero murmėjimu ir sudarydavo kažkokį svaiginantį gaudesį. <br/>5. Tolimas rūstus patrankų murmėjimas diena po dienos darėsi vis aiškesnis.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.