Laitavirdis – tai lietuviškas terminas, reiškiantis žmogų, kuris mėgsta prabilti, plepėti, kalbėti daug ir tuščiai, dažnai neatsižvelgdamas į tai, ar jo kalba yra naudinga ar pagrįsta. Jis gali būti vertinamas kaip nepatikimas ar paviršutiniškas kalbėtojas.
Pavyzdžiai:
1. Nepasikliauk Juozu – jis tikras laitavirdis, išplepsės visus paslaptis.
2. Susirinkime vėl tik tuščias plepėjimas – pakaks tų laitavirčių!
Sinonimai: plepys, pļāpa, tuščiakalbis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.