laibašaknis

Laibašaknis – tai augalas, kurio šaknys auga ne į žemę, o į orą (oro šaknys). Dažnai tai epifitai, augantys ant kitų augalų.

Pavyzdžiai:
- Orchidėjosdaugelis rūšių turi laibašaknius.
- Monstera – turi oro šaknis, kuriomis prisitvirtina prie atramų.
- Filodendronai – taip pat auga su oro šaknimis.
- Tillandsijos (oro gėlės) – beveik visiškai maitinasi per laibašaknius.

Funkcija: Laibašakniai leidžia augalui įsigerti drėgmę ir maistines medžiagas iš oro, prisitvirtinti prie atramos arba plisti.



Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'laibasaknis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkas
© 2020 - 2026 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Skaičiuoklė
close
Zodynas.lt Išsaugoti svetainės nuorodą,
kaip programėlę.