Kusojimas – tai lėtas, monotoniškas kalbėjimas be aiškios prasmės ar struktūros, dažnai su neracionaliais teiginiais, kurį suvokiama kaip beviltiškas, nuobodžius ar nesuprantamas. Terminas dažniausiai vartojamas neigiamai, apibūdinant kalbą, kurios sunku klausytis ar suprasti.
Pavyzdžiai:
1. Politinis kontekstas:
Politiko ilgas kusojimas apie reformas be konkrečių detalių tik priverčė klausytojus nusiminti.
2. Kasdienėje kalboje:
Senelio kusojimas apie senas laikus per pietus tampa šeimos tradicija, nors niekas jo nesupranta.
3. Literatūroje:
Veikėjo vidinis kusojimas romane atskleidžia jo psichologinę nerišlumą ir sumaištį.
Trumpai: Kusojimas – beprasmis, nuobodžius ar nesuprantamas kalbėjimas/monologas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.